kūgiamietis

kūgiãmietis sm. (1) Žrm žr. kūgiavietė 1: Tik neiškelk kūgiamiečio aukštai, tai padabosi, kap pelės šieną sukapos Dbč. Kūgys stovi ant kūgiãmiečių Pls. Lapė parinko visas žuvis ir nubėgo ant kūgiamiečio, atsisėdus ir ėda Kb.